Lietuvos vienaragiai: kaip iš tikrųjų atrodo kelias iki milijardinės vertės
Trumpai: Lietuvos vienaragiai neturi vienos bendros sėkmės formulės. „Vinted” augo su rizikos kapitalu ir pakeliui turėjo iš esmės keisti verslo modelį. „Nord Security” ir „Oxylabs” daugiau nei dešimtmetį augo beveik be išorinio kapitalo. „Baltic Classifieds Group” iki milijardinės vertės nuėjo per privataus kapitalo fondus ir biržą. „CAST AI” įkūrėjai naują verslą pradėjo jau turėdami ankstesnių sėkmingų įmonių patirties. O „Flo Health” apskritai parodo, kad šalies startuolių ekosistema gali ne tik išauginti, bet ir pritraukti pasaulinio lygio technologijų bendroves.
„Vienaragis” skamba kaip labai konkretus rezultatas: privati technologijų įmonė pasiekia bent 1 mlrd. JAV dolerių vertę. Tačiau pažvelgus į Lietuvos istorijas iš arčiau paaiškėja, kad panašumas dažniausiai čia ir baigiasi.
Vienos įmonės pritraukė šimtus milijonų iš investuotojų. Kitos iki milijardinio įverčio nuėjo finansuodamos augimą iš savo pajamų. Vienos buvo pradėtos labai jaunų įkūrėjų, kitų kūrėjai jau buvo pardavę ankstesnius verslus. Vienos gimė Vilniuje, kitos tapo svarbia Lietuvos technologijų ekosistemos dalimi tik vėliau.
Todėl į Lietuvos vienaragius įdomiau žiūrėti ne kaip į reitingą, o kaip į kelis labai skirtingus atsakymus į tą patį klausimą: kaip užauginti pasaulinio masto technologijų verslą?
„Vinted” — kai augimui neužtenka vien geros idėjos
„Vinted” istorija prasidėjo 2008 m. nuo labai paprastos problemos — Mildai Mitkutei reikėjo atsikratyti nebedėvimų drabužių. Kartu su Justu Janausku sukurta pirmoji platformos versija ilgą laiką buvo kur kas arčiau šalutinio projekto nei būsimo Europos technologijų lyderio.
Vėliau viskas pasikeitė. Atsirado profesionalūs investuotojai, plėtra į užsienio rinkas ir daug didesnės ambicijos. Tačiau didelis kapitalas automatiškai neatnešė sėkmės. Apie 2016 m. įmonės augimas buvo sulėtėjęs, o komandai teko rimtai peržiūrėti, kaip veikia pats verslas.
Vienas svarbiausių lūžių buvo verslo modelio pakeitimas. Įmonė atsisakė pardavėjui taikyto mokesčio ir pagrindinę monetizaciją perkėlė pirkėjui. Kartu buvo stipriai sutvarkyta komanda, produktas ir plėtros strategija.
2019 m. „Vinted” tapo pirmuoju plačiai pripažintu Lietuvos vienaragiu. 2024 m. vykęs antrinis akcijų sandoris bendrovę įvertino jau 5 mlrd. eurų.
Čia įdomiausia ne galutinis skaičius. „Vinted” istorija primena, kad net labai gerai finansuojamas ir greitai augantis startuolis gali ilgą laiką ieškoti tinkamo verslo modelio. Kartais didžiausias proveržis ateina ne sukūrus naują funkciją, o pripažinus, kad iki tol pasirinktas modelis neveikia taip gerai, kaip tikėtasi.
„Nord Security” — vienaragis, kuris ilgai nenorėjo investuotojų pinigų
„Nord Security” kelias beveik priešingas.
Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas dar 2008 m. pradėjo kurti „Tesonet” ekosistemą, iš kurios vėliau išaugo ne viena tarptautinė technologijų bendrovė. Vienas iš jos produktų buvo „NordVPN”, ilgainiui tapęs pasauliniu kibernetinio saugumo prekės ženklu.
Svarbi detalė: daugiau nei dešimtmetį šis verslas augo be išorinių investuotojų, reinvestuodamas uždirbamus pinigus atgal į plėtrą. Tai nėra dažnas kelias į tokį mastą, ypač technologijų pasaulyje, kuriame spartus augimas dažnai siejamas su rizikos kapitalo fondais.
Pirmoji išorinė „Nord Security” investicija įvyko tik 2022 m. — bendrovė pritraukė 100 mln. JAV dolerių ir buvo įvertinta 1,6 mlrd. JAV dolerių. Po metų dar viena 100 mln. dolerių investicija jos vertę pakėlė iki 3 mlrd. JAV dolerių.
Todėl tiksliau būtų sakyti ne tai, kad „Nord” tapo vienaragiu be investuotojų. Ji iki pat vienaragio slenksčio nuėjo pati, o pirmasis didelis išorinis kapitalas atėjo jau tada, kai verslas buvo subrendęs ir pelningas.
Tai visai kitokia investuotojo ir įkūrėjo santykio logika. Kapitalas čia nepadėjo surasti verslo modelio — jis buvo panaudotas jau veikiančiam modeliui spartinti.
„Oxylabs” — dar vienas įrodymas, kad bootstrap nėra tik mažiems verslams
2026 m. Lietuvos vienaragių sąrašą papildė „Oxylabs” — interneto duomenų infrastruktūros bendrovė, taip pat išaugusi iš „Tesonet” ekosistemos.
Ji daugiau nei dešimtmetį augo be institucinio išorinio finansavimo. Per tą laiką „Oxylabs” tapo tarptautine duomenų infrastruktūros bendrove, kurios sprendimai naudojami interneto duomenims rinkti ir apdoroti dideliu mastu — nuo rinkos analizės iki dirbtinio intelekto sistemų.
Tik 2026 m. liepą bendrovė paskelbė apie pirmąją išorinę investiciją: „Warburg Pincus” investavo 130 mln. JAV dolerių, o „Oxylabs” buvo įvertinta 3,6 mlrd. JAV dolerių.
Ši istorija įdomi dar ir todėl, kad paneigia gana įsišaknijusį įsitikinimą, jog „bootstrap” kelias tinka tik mažesniam, lėčiau augančiam verslui. „Oxylabs” ir „Nord Security” rodo, kad bent kai kuriuose programinės įrangos ir interneto infrastruktūros versluose iš klientų gaunamos pajamos gali finansuoti labai didelį pasaulinį augimą.
Tai nereiškia, kad šis kelias visada geresnis. Jis paprasčiausiai suteikia kitokią laisvę: įkūrėjai ilgiau išlaiko kontrolę, tačiau visą augimo riziką ir tempą turi finansuoti patys.
„Baltic Classifieds Group” — visai kitas kelias iki milijardo
„Baltic Classifieds Group” nelabai telpa į klasikinį pasakojimą apie startuolį.
Grupės istorija siekia dar interneto verslo pradžią Baltijos šalyse. Ji valdo tokius portalus kaip „Autoplius”, „Aruodas”, „CVbankas” ir „Skelbiu” Lietuvoje bei daugybę panašių platformų Latvijoje ir Estijoje.
Čia nebuvo įprastos sekos „pre-seed → seed → Series A”. Įmonės augimas vyko per ilgą laiką, konsoliduojant rinką ir dirbant su privataus kapitalo investuotojais. 2021 m. „Baltic Classifieds Group” akcijomis pradėta prekiauti Londono vertybinių popierių biržoje.
2023 m. „Dealroom” ir Lietuvos startuolių bendruomenė ją oficialiai įvardijo trečiuoju Lietuvos vienaragiu, nors pati bendrovė tuo metu jau buvo viešai kotiruojama. Todėl tai yra šioks toks terminologinis paradoksas: pagal klasikinį apibrėžimą „unicorn” yra privati įmonė, tačiau ekosistemos kontekste BCG statusas naudojamas kalbant apie Lietuvos išaugintą milijardinį technologijų verslą.
Ir būtent dėl to šis pavyzdys vertingas. Jis primena, kad didelė technologijų įmonė nebūtinai turi būti pastatyta pagal Silicio slėnio scenarijų. Kartais kelias trunka du dešimtmečius, o svarbiausias augimo variklis yra ne naujas finansavimo raundas, bet nuoseklus dominavimas konkrečioje rinkoje.
„Flo Health” — kiek lietuviškas turi būti Lietuvos vienaragis?
„Flo Health” istorija kelia kitą įdomų klausimą: ką apskritai laikome Lietuvos vienaragiu?
Moterų sveikatos programėlę „Flo” 2015 m. įkūrė broliai Dmitry ir Yuri Gurski. Įmonė nebuvo įkurta Lietuvoje ir jos istorija nėra lietuviškos kilmės. Tačiau Vilnius ilgainiui tapo vienu svarbiausių „Flo Health” technologijų centrų.
2024 m., kai „Flo” pritraukė daugiau nei 200 mln. JAV dolerių investiciją iš „General Atlantic” ir peržengė 1 mlrd. JAV dolerių įvertį, „Unicorns Lithuania” ją įvardijo ketvirtuoju su Lietuva siejamu vienaragiu. Tuo metu didžiausias bendrovės biuras veikė Vilniuje, kur dirbo daugiau nei 230 iš beveik 500 darbuotojų.
Tai kitokia ekosistemos sėkmė nei „Vinted”. Lietuva šios įmonės nesukūrė nuo pirmos dienos, tačiau sugebėjo tapti vieta, kurioje pasaulinė technologijų bendrovė kuria reikšmingą dalį savo produkto ir samdo aukštos kvalifikacijos komandą.
Mažai šaliai tai irgi labai svarbus gebėjimas. Stipri technologijų ekosistema turi ne tik išauginti vietinius startuolius, bet ir būti pakankamai patraukli, kad globalios įmonės čia norėtų koncentruoti svarbias funkcijas.
„CAST AI” — kai į kitą startuolį ateini ne nuo nulio
„CAST AI” istorija skiriasi dar kitaip.
Bendrovę 2019 m. įkūrę Yuri Frayman, Laurent Gil ir Leon Kuperman jau turėjo daug metų technologijų verslų kūrimo patirties. Frayman ir Gil anksčiau kartu kūrė „Viewdle”, kurią įsigijo „Google”, bei „Zenedge”, vėliau nupirktą „Oracle”.
„CAST AI” idėja atsirado sprendžiant problemą, su kuria įkūrėjai patys susidūrė ankstesniame versle — didėjančius ir sunkiai valdomus debesijos infrastruktūros kaštus.
2026 m. sausį, po strateginės investicijos, „CAST AI” vertė peržengė 1 mlrd. JAV dolerių ribą.
Čia gerai matyti patirties efektas. Įkūrėjai jau mokėjo burti komandą, pardavinėti globaliems klientams, kalbėtis su investuotojais ir žinojo, kokią problemą nori spręsti. Tai negarantuoja sėkmės, tačiau leidžia išvengti dalies klaidų, kurias pirmą kartą kuriantis įkūrėjas turi išmokti pats.
Lietuvos vaidmuo ir čia nėra vien formalus įmonės registracijos klausimas — reikšminga „CAST AI” produkto ir verslo komandos dalis veikia Vilniuje.
Šešios istorijos, kurių beveik neįmanoma sudėti į vieną formulę
Sudėjus šias istorijas šalia viena kitos, sunku rasti vieną receptą.
„Vinted” pasinaudojo rizikos kapitalu ir turėjo iš esmės pakeisti savo verslo modelį. „Nord Security” ir „Oxylabs” iki labai didelio masto nuėjo finansuodamos save iš pajamų. „Baltic Classifieds Group” augo per konsolidaciją, privataus kapitalo investicijas ir galiausiai biržą. „Flo Health” Lietuva pritraukė jau kaip stiprią tarptautinę bendrovę. „CAST AI” parodo, kiek daug gali reikšti ankstesnė įkūrėjų patirtis.
Bet yra keli dalykai, kurie kartojasi.
Pirma — sėkmė trunka ilgai. „Vienaragio” paskelbimo diena sukuria įspūdį, kad kažkas nutiko staiga. Dažniausiai už jos slepiasi septyneri, dešimt ar dvidešimt metų darbo.
Antra — kapitalas yra įrankis, o ne verslo modelis. Vieniems jo reikia labai anksti, kiti gali dešimtmetį apsieiti be jo. Klausimas ne „VC ar bootstrap?”, o kuris finansavimo modelis geriausiai tinka konkrečiam verslui.
Trečia — beveik visos šios bendrovės nuo gana ankstyvo etapo žiūrėjo už Lietuvos ribų. Lietuvos rinka buvo per maža tam mastui, kurį jos norėjo pasiekti. Vietinė ekosistema gali būti starto aikštelė, tačiau vienaragio dydžio verslui klientų reikia visame pasaulyje.
Ketvirta — kelias retai būna tiesus. „Vinted” keitė modelį, BCG keitė savininkus ir kapitalo struktūrą, „Nord” ir „Oxylabs” po daugelio metų savarankiško augimo vis tiek įsileido išorinius investuotojus. Strategija, kuri veikė pirmus penkerius metus, nebūtinai yra strategija kitam etapui.
Ar vienaragis apskritai yra geras tikslas?
Dar viena svarbi išvada — 1 mlrd. dolerių vertinimas pats savaime nėra verslo sėkmės matas.
„Vienaragio” statusas atsiranda tada, kai sandoris arba rinka suteikia įmonei tokį įvertį. Jis nepasako, ar įmonė pelninga, kiek pinigų generuoja, ar kada nors bus parduota už tokią kainą. Todėl įkūrėjui daug svarbiau sukurti gerą, augantį verslą nei vaikytis konkretaus įverčio.
Lietuvos vienaragių istorijos tai puikiai parodo. Kai kurie iki milijardinio vertinimo nuėjo beveik be kapitalo, kiti tuo metu dar aktyviai finansavo augimą investuotojų pinigais. Skirtingi verslai, skirtinga ekonomika, skirtingos taisyklės.
Vienaragis yra graži tarpinė žyma. Pats startuolis — tai visa kelionė iki jos ir tai, kas vyksta po jos.
Šaltiniai: „Vinted” oficialūs pranešimai apie 2024 m. antrinį akcijų sandorį; „Nord Security” pranešimai apie 2022 ir 2023 m. investicijas; „Oxylabs” ir „Warburg Pincus” 2026 m. investicijos pranešimas; „Unicorns Lithuania” medžiaga apie „Baltic Classifieds Group”, „Flo Health” ir „Oxylabs”; „CAST AI” 2026 m. pranešimas apie daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių įvertį. Sintezuota ir lokalizuota LT rinkai — ne kopija.